Skip to main content
Riešutų sviestas: naudingas ir maistingas

Riešutų sviestas: naudingas ir maistingas

Populiariausia riešutų sviesto rūšis: žemės riešutų sviestas. Todėl, šiame straipsnyje aptarsime būtent šią riešutų sviesto formą. Pirmieji duomenys apie žemės riešutus mus pasiekia iš XII-XIV. Riešutų sviestas, pasirodo, taip pat žinomas nuo neatmenamų laikų. Kaip teigia Riesutai.lt: „Tyrinėjimai parodė, kad jau Amerikos actekai ir inkai riešutus trindavo į vienalytę masę, taigi galima sakyti, kad tai buvo pirmoji žemės riešutų sviesto gamyba!“

Tad, akivaizdu, kad riešutų sviesto naudą žinojo jau ir senosios Amerikos žemyno civilizacijos. O žemės riešutų plantacijos Šiaurės Amerikoje pokolonijiniu laikotarpiu pasiekė tokius mastus, kad jais, vietoje kitų produktų, būdavo maitinami vergai. Na, o į Europą žemės riešutai atkeliavo XVI amžiuje. Nepaisant to, kad mėginimų gaminti riešutų sviestą būta nuo senų senovės, jis ne iš karto įgavo tokį pavidalą, kuriuo jį esame įpratę matyti dabar.

Kada atsirado dabar mums įprastas riešutų sviestas?

Na, o pirmasis riešutų sviestas, kurio sudėtis maksimaliai priartinta prie kitų maistingų produktų, tokių, kaip mėsa ir sūris, sukurtas 90-aisiais XIX a. metais. Išpopuliarėjus vegetariškam gyvenimo būdui, mokslininkai bandė išsiaiškinti, kokiais produktais galima pakeisti gyvulinės kilmės baltymus ir riebalus, taip, kad jų teikiamas energijos kiekis ir maistingumas būtų lygiaverčiai.

Išsiaiškinta, kad šiam tikslui tinkamiausias – riešutų sviestas. Tačiau, pabrėžtinai teigti tai, kad šis sumanymas (atrasti atitikmenį gyvulinių produktų teikiamam maistingumui) pavyko, negalėtume. Žinoma, teigti priešingai taip pat nedrįstame, nes riešutų sviestas itin naudingas. Jame gausu baltymų ir lengvai pasisavinamų riebalų, taip pat, – vitaminų ir mineralų (plačiau apie juos kalbėsime tolesniame skyrelyje). Tikrasis riešutų sviestas turtingas ir polinesočiųjų rūgščių, teigiamai veikiančių širdies ritmą.

Tačiau, riešutų svieste trūksta vienos nepakeičiamosios aminorūgšties (lizino), kuri itin svarbi organizmo atstatomosioms savybėms. Tad, tuo atveju, jeigu laikotės principo nevartoti mėsos, papildykite savo racioną ir sūriu, kuris padės kompensuoti lizino trūkumą. Tačiau vartoti riešutų sviestą – iš tiesų verta, ypač tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar priklauso rizikos grupei, galinčiai susirgti šiomis ligomis, nes jis skatina kraujo apytaką, taip sumažindamas kraujagyslių užsikimšimo tikimybę.

Vitaminai, naudingos medžiagos ir mineralai, įeinantys į riešutų sviesto sudėtį

Tačiau, nepaisant to, kad vien tik riešutų sviesto negana, jeigu nevartojate mėsos ir siekiate rasti sotų jos pakaitalą, praturtintą būtiniausiomis medžiagomis, šis produktas, vis tiek yra labai naudingas. Todėl racionalu papildyti juo savo dietą, nes šį produktą sudarančios naudingosios medžiagos bei vitaminų ir mineralų kompleksas yra tikras geros sveikatos užtaisas. Taigi, kokių medžiagų turi riešutų sviestas?

  • Visų pirma, jis praturtintas visa puokšte vitaminų: vitaminu D (sklandžiam vaikų augimui), vitaminu С (imunitetui), Е (grožiui) ir А (aštresniam regėjimui), B grupės vitaminais (sklandžiam širdies, raumenų ir nervų sistemos darbui, odos skaistumui, nagų ir plaukų grožiui ir tvirtumui);
  • Antra, riešutų sviestas gausus antioksidantų (geresniam žaizdų gijimui, kraujagyslių sienelių stiprinimui);
  • Į riešutų sviesto sudėtį taip pat įeina lengvai pasisavinami riebalai;
  • Šis produktas praturtintas nepakeičiamosiomis aminorūgštimis (tačiau ne visomis – atsiminkite liziną, minėtą įžangoje);
  • Riešutų svieste taip pat yra Omega 6 ir Omega 9 riebiųjų rūgščių, stiprinančių imunitetą, padedančių pasiekti harmoningos nervų sistemos veiklos, normalizuojančių hormonų veiklą;
  • Riešutų sviestas taip pat praturtintas mineralais: magniu, kalciu, jodu, variu, geležimi, kobaltu, cinku, fosforu (itin svarbiu žmonėms, dirbantiems protinį darbą) ir daugeliu kitų mineralų.

Kaip taisyklingai vartoti riešutų sviestą?

Specialistų patariamas riešutų sviesto kiekis, kurį reikia suvartoti per dieną: 15 ml (paskirstant jį po 5 ml, tris kartus per dieną). Tokio kiekio riešutų sviesto užtenka organizmo aprūpinimui būtiniausiomis medžiagomis ir mineralais, bei vitaminais. Riešutų sviestą į savo racioną turėtų įtraukti daug fizinio darbo dirbantys ar intensyviai sportuojantys asmenys. Tai patariama daryti dėl riešutų sviesto savybės padėti organizmui greičiau atgauti jėgas po fizinių treniruočių. Tačiau reikia atminti, kad jis labai kaloringas (100 kilokolorijų viename valgomajame šaukšte), todėl turėtumėte jo vartoti saikingai. Žinoma, užsitepti skrebutį skalsiuoju riešutų sviestu – labai skanu, bet geriau tai daryti plonu sluoksniu ir neviršyti rekomenduojamos dienos dozės.

Kodėl taip svarbu ugdyti vaiko norą dirbti namuose

Kodėl taip svarbu ugdyti vaiko norą dirbti namuose

Namų ruoša yra pirmoji mokykla, formuojanti gerus vaiko ir aplinkinių, jam artimų žmonių tarpusavio santykius. Vaikas mokosi atlikti tam tikras pareigas, bendrauti ir suteikti paramą, pasirūpinti žmonėmis. Dirbdamas kasdien pasikartojančius bui­ties darbus ir įgydamas darbo įgūdžių, jis mokosi gerbti savo ir kitų darbą, sužino, ką reiškia rūpintis savimi, ir pats įgunda bei išmoksta rūpintis šeimos nariais.

Nuo mažens neįpratinę prie namų ruošos, tėvai vargsta versdami paauglį atlikti elementarias pareigas: pasikloti lovą, nusi­valyti batus ir t. t. Kai kurios šeimos, deja, galvoja, kad taip ir turi būti. Tėvai sąmo­ningai neskatina paauglio dirbti, – kad tik gerai mokytųsi. Tačiau aukšti pažymiai – dar ne viskas. Negebantis prižiūrėti savo aplinkos žmo­gus užauga bejėgis ir nesavarankiškas. Jis nepastebi, jog jo kambarys nešvarus, pats nevalyvas, netvarkingai apsirengęs, nesusišukavęs, jis stengiasi, kad tuo rūpintųsi tėvai.

Prie namų ruošos vaiką reikėtų pratinti nuo mažens. Tokiu atveju, vaikas ir sulaukęs paauglystės savarankiškai ir atsakingai namie gana daug dirba, ir padeda vyresniesiems: nuperka duonos, laisto ir prižiūri gėles, rū­pinasi namų vaistinėle, padeda padengti stalą, suplauti indus ir pan. Ir tvirtai žino, kad niekas už jį to nepadarys. Suprantama, toks darbas ugdo paauglio sąmoningu­mą ir drausmę. Tačiau svarbu, kad paauglys įprastų dirbti kasdien ir kad jam pareigų nuolat daugėtų.

Kai kurie tėvai nepakankamai vertina namų ruošos reikšmę, laiko tai menku dalyku, gaišinančiu paauglių laiką ir atitraukiančiu juos nuo svarbiausios veiklos – mokymosi. Tai klaidinga nuomonė. Tinkamai organizuojant paauglių darbą, ruoša ne tik netrukdo, o priešingai, padeda gerai mokytis, dirbti visuomeninį, kultūrinį darbą, ugdo savarankiškumą.

Taigi didžiausią indėlį į vaiko savarankiškumo vystymąsi, įneša tėvai, pratindami savo atžalą nuo mažens pasirūpinti tvarka namuose. Nustatytas pareigas namuose atliekantys vaikai lengviau savimi pasirūpina, kai ateina metas gyventi atskirai nuo tėvų. Vaikai, įpratę atlikti ruošos darbus namuose, anksčiau už bendraamžius, nepratusius tvarkytis namuose, ima galvoti ir apie savo nuosavus namus, ir įgauna įgūdžių, reikalingų savo namų židiniui prižiūrėti.